Asuntu : 𝐆𝐨𝐯𝐞𝐫𝐧𝐮 𝐇𝐚𝐥𝐨𝐨𝐭 𝐎𝐧𝐚 𝐑𝐞𝐬𝐭𝐨𝐬 𝐌𝐨𝐫𝐭𝐚𝐢𝐬 𝐇𝐚𝐦𝐮𝐭𝐮𝐤 𝟓𝟔 𝐈𝐡𝐚 𝐉𝐚𝐫𝐝𝐢́𝐦 𝐝𝐨𝐬 𝐇𝐞𝐫𝐨𝐢𝐬 𝐞 𝐌𝐚́𝐫𝐭𝐢𝐫𝐞𝐬 𝐝𝐚 𝐏𝐚́𝐭𝐫𝐢𝐚, 𝐅𝐮𝐢𝐥𝐨𝐫𝐮-𝐋𝐚𝐮𝐭𝐞́𝐦  Lautém, 24 Outubru 2025 IX Governu Konstitusionál liuhosi Ministériu bá Asuntu Kombatentes Libertasaun Nasionál (MAKLN), hamutuk ho Conselho dos Combatentes da Libertação Nacional (CCLN) ho Família Mártires sira, iha Sesta-feira, ohin, loron 24 fulan-Outubru 2025, haloot ona restos mortais hamutuk 56 iha Jardím dos Herois e Mártires da Pátria iha Suku Fuiloru, Postu Administrativu Lospalos Villa, Munisípiu Lautém. Iha loron 21 fulan-Outubru tinan, Prezidente Repúblika (PR), José Ramos-Horta hasai Dekretu Númeru 107/202, kona-bá “Conceção de Honras Fúnebres e Simultamento no Cemiteiro do Jardím dos Herois da Pátria de Lautém, os 56 Restos Mortais dos Combatentes da Libertação Nacional. Artigu 11, Konstituisaun Repúblika Demokrátika Timor-Leste (K-RDTL), konsagra Rekoñesimentu no Valorizasaun bá Rezisténsia Sekulár Povu Maubere nian kontra dominasaun Estranjeira no kontributu hosi ema hotu-hotu ne’ebé luta ona bá Independénsia Nasionál. Lei Númeru 3/2006, loron 12 Abríl no primeira-Alterasaun bá Lei Númeru 9/2009, loron 29 Jullu, Segunda-Alterasaun bá Lei Númeru 2/2011, loron 23 Marsu, no terseira-Alterasaun bá Lei Númeru 3/2024, loron 12 Juñu haruka. Sua-Exelénsia Ministru bá Asuntu Kombatentes Libertasaun Nasionál (MAKLN), Gil da Costa Monteiro “Oan Soru”, Sua-Exelénsia Sekretáriu Estadu Veteranus (SEV), Cesar dos Santos da Silva “Merak”, akompañadu hosi Diretór Jerál ACLN, Diretór Jerál bá Administrasaun no Finansas (DGAF), Xefes Gabinéte na’in-rua, diresaun kargu no Xefias, Asesóres, Téknikus ho funsionáriu tomak Ministériu nian halo preparasaun ne’ebé másimu tebes hosi kedas iha fulan-Setembru mai to’o ohin, loron realiza “Ceremônia de Prestação Honras Fúnebres de Estado dos Restos Mortais” bá restos mortais hamutuk 56 iha Jardím Herois Fuiloru. Reprezentante Prezidénsia Repúblika, Tenente Jenerál (Ref.), Titó Cristóvão da Costa "Lere Anan Timur (LAT)" dehan, Eroi sira ne’ebé ohin loron haloot ona sira-nia ruin, sira mate tanba Timor-Leste nia prosesu ukun-rasik aan. “Baibain ita dehan katak, kuandu ita haloot sira, ita dehan ultima despedida. Maibé, sira ne’ebé ke mate iha kombate, campo de batralha, sira kuandu husik ninia uma-lisan, ninia uma-kain, mak ultima despedida mak ne’e ona,” Lere Anan Timur hateten iha diskursu Ceremônia de Prestação Honras Fúnebres de Estado dos Restos Mortais, iha Jardím dos Herois e Mártires da Pátria Fuiloru, Lautém, Sesta (24/10/2025). Asesór Prinsipál Prezidente Repúblika nian ne’e konta, sira ne’ebé iha ai-laran, lori tempu naruk, família sira la laran metin, katak, loron ida sira sei fila bá hamutuk ho sira. Loos duni. Rihun bá rihun fakar-raan. FALINTIL hahú ho membru rihun tolu-nulu (30 mill), mais ohin loron, FALINTIL ne’ebé ho duru partisipasaun luta tinan 24, iha de’it sira na’in-97 ka 98. Sira ne’ebé mate, ohin loron, família sira buka tuir hela. Balu ninia restos mortais la hetan. Balu simboliza de’it ho fatuk ho ai-abut. Nu’udár Timor-Oan, ita iha kultura, no iha tradisaun. Balu maka lori ninia ruin ka ninia restos mortais mai jardím dos herois. Primeiru-Komandante Ponta-Leste nian ne’e dehan, iha tempu portugéz, sei iha baze apoiu, Rejiaun I Ponta-Leste nia iha ema matenek barak. No tuir Lere, iha nasaun laran, dala-ruma konsellu Lospalos mak matenek barak liu karik. Maibé, sira ne’e mate hotu iha funu. “Sira ohin loron la hamutuk ho ita, la’ós inimigu mak oho. Ita ho ita Fretilin ho Fretilin mak oho malu. Ita la fó sala bá Fretilin, ita fó sala bá prosesu. Tanba ita nia inesperiénsia, tanba ita nia imaturidade polítika. Ita ho ita oho malu. Sira sakrifika sira nia vida tomak bá Ita-nia prosesu ukun-rasik aan,” Lere rekoñese. Ikus-liu, Lere Anan Timur apela bá nia maluk Veteranu sira, Jerasaun Patrióta sira, atu hamutuk nafatin. Ita nia matebian sira iha ne’e sira nia isin mak fila bá rai, mas, sira nia klamar la’o ho ita. Hamutuk nafatin, para ema seluk labele aproveita ita-nia see kotuk bá malu, fahe tán ita. “Entaun, ha’u hanoin katak, ha’u nia liafuan maka ne’e, dala-ida tán, bá Veteranu sira, imi biar dook, Luro dook hosi ne’e, mais, imi labele haluha, mai sunu-lilin, tau ai-funan, bua-malus bá sira-nia rate,” Lere fó hanoin. Estadu Timor-Leste liuhosi IX Governu Konstitusionál komprometidu kontinua dignifika no garante objetivus konstitusionál sira relasiona bá Rekoñesimentu no Valorizasaun bá kontribuisaun Kombatentes Libertasaun Nasionál sira ne’ebé mate ka lakon iha luta bá Independénsia Nasionál liuhosi Ceremônia de Prestação Honras Fúnebres de Estado dos Restos Mortais, konforme Konstituisaun RDTL, Artigu 11, no Estatutu Kombatentes Libertasaun Nasionál nian, Lei Númeru 3/2006, loron 12 Abríl no primeira-Alterasaun bá Lei Númeru 9/2009, loron 29 Jullu, Segunda-Alterasaun bá Lei Númeru 2/2011, loron 23 Marsu, no terseira-Alterasaun bá Lei Númeru 3/2024, loron 12 Juñu haruka. Iha tinan 2025 ne’e, MAKLN pretende implementa desizaun polítika IX Governu Konstitusionál atu haloot dadaun Saudozu sira-nian Restos Mortais ne’ebé sei haklaken iha kada Uma-Mahon no Ossuário sira iha Munisípiu tolu (3) mak hanesan, Lautem, Manatuto no Likisá liuhosi Ceremônia de Prestação Honras Fúnebres de Estado dos Restos Mortais. (𝐌𝐞́𝐝𝐢𝐚 𝐆-𝐌𝐀𝐊𝐋𝐍) A
                Data Publica : 27 Oct 2025 
                Descrisaun :